RASĖS

Rasė – tai paveldimų požymių kombinacija, kurių dėka vienos rasės nariai skiria save nuo kitos“ (Saller, 1931).

 Fransua Bernjė XVII a. pabaigoje suskirstė žmoniją į keturias rases, dabartine terminologija į europidus, mongolidus, negridus ir laponidus. Karlas Linėjus taip pat skyrė keturias rases, tačiau ketvirtąja jis išskyrė amerikanidus (indėnus). Biufonas prie šių rasių pridėjo pietų Azijos.

S.Garn išskyrė devynias „geografines rases“. Taip jis pavadino grupę populiacijų, atkirtų ryškaus geografinio barjero. Prie jų jis pridėjo 32 „lokalines rases“, taip pavadindamas Pagrindinis požymis – plaukų forma, antras – odos spalva, akių spalva.

Europoje pastebimas tam tikras ryšys tarp odos, akių ir plaukų pigmentacijos, tačiau jis nėra absoliutus, ypač vidurio Europoje. Pasitaiko populiacijų su tamsia plaukų ir šviesia akių pigmentacija; Baltijos jūros pietiniame krante nereti individai su labai šviesiais plaukais ir rusvomis akimis.
Plaukų formą taip pat nulemia keli genai su adityviniu poveikiu, tačiau garbanotų formų genai dominuoja. Greičiausia banguota plaukų forma susijusi su heterozės būkle. Plaukų kietumas ir forma paveldimi nepriklausomai, tad galimi įvairūs deriniai. Žili plaukai ir nuplikimas dažniau pasitaiko tarp europidų.

Eurazijos (europidų) (Europa, Šiaurės Afrika, Priešakinė Azija, Šiaurės Indija) rasei būdinga šviesi ar kiek tamsesnė oda, tiesūs ar banguoti plaukai, gerai augantys barzda ir ūsai, siaura aukšta nosis, aukšta nosies šaknis, siauros šnervės, nedidelis burnos plyšys, plonos neatsikišusios lūpos (ortocheilija), visas veidas ortognatiškas, griežtos horizontalios, ūgis nuo aukšto iki žemesnio už vidutinį, vyrauja mezomorfiniai konstituciniai tipai. Šios rasės Šiaurės vakarų variantams būdinga šviesios akys ir plaukai. Šiaurinėse populiacijose riestos nosies nugarėlės gali siekti 30-40%.

Ekvatorinei (australo-negridų) didžiajai rasei būdinga tamsi oda, akių rainelė ir plaukai, banguoti ar raityti plaukai, plati nosis, žema ar vidutinė nosies šaknis, mažai atsikišusi nosis, plačios šnervės, didelis burnos plyšys, plačios atsikišę lūpos (procheilija ir prognatija). Tarp Australijos aborigenų pasitaiko šviesiaplaukių, daugiausia vaikų ir jaunų moterų; papuasai turi polinkį į rudonplaukiškumą. Ūgis labai įvairus.

Azijos-Amerikos (mongolidų) (Rytų ir Centrinę Aziją, Sibirą, Ameriką, Indoneziją)
rasei būdinga tamsesni ar šviesūs odos atspalviai, akys ir plaukai tamsūs, dažniausia tiesūs, neretai kieti plaukai, menka ar net labai menka barzda ir ūsai, vidutinio pločio, žema (Azijos rasių) ar atsikišusi (Amerikos) nosis, žema ar vidutinė nosies šaknis, procheilija, vidutinis lūpų plotis, plokščias veidas, išsišovę skruostakauliai, viršutinis vokas su kloste ir epikantu, visas veidas didelis. Ūgio variacijos mažesnės: nėra nei aukštaūgių, nei labai mažaūgių grupių.

Toliau pateikiama smulkesnė Eurazinės (europidinės) didžiosios rasės charakteristika.

• Baltosios-Baltijos jūrų rasė (šiaurės-rytų Europa) :šviesi oda, plaukai ir akys (nors kiek tamsesni, negu Atlanto-Baltijos), vidutinio intensyvumo barzdos augimas, palyginus trumpa, tiesi ar riesta nosis, žemas veidas, vidutinis ūgis.

• Atlanto-Baltijos rasė (šiaurės-vakarų Europa): šviesi oda, plaukai ir akys, ilga nosis, aukštas ūgis.

• Vidurio Europos rasė (Europos vidurio juosta): tamsesnė pigmentacija, apvalesnė galva, kiek mažesnis ūgis.

• Indijos-Viduržemio jūros rasė (pietų Europa, šiaurės Afrika, Arabija, Irakas, pietų Iranas, šiaurės Indija) :
  tamsūs plaukai ir akys, tamsoka oda, banguoti plaukai, siaura, ilga ir atsikišusi nosis, labai siauras veidas, pailga galva.

• Balkanų-Kaukazo rasė (Balkanų pusiasalis, Kaukazas, vakarų Iranas): tamsūs plaukai ir akys, išsišovusi nosis, labai gausus veido ir kūno plaukuotumas, žemas ir platus veidas, apskrita galva, aukštas ūgis.

Parengė: kirpimo dizainerė Deimantė Dubinaitė