Celiulitas -

CELIULITAS

liposklerozė, lokali lipodistrofija, edeminė fibrosklerozinė panikuliopatija

Celiulitas būdingas 85-98 proc. visų dailiosios lyties atstovių, nepriklausomai nuo rasės. Dažniausiai tai apibūdinama kaip kosmetinė o ne patologinė problema. Tačiau šis, šlaunų linijas bjaurojantis defektas, ne tik „estetinė klaida“, bet ir uždelsto veikimo bomba. Celiulitui besivystant progresuoja venų varikozė, kojų sąnarių jungiamojo audinio disfunkcijos, apkraunamos pėdos, vystosi plokščiapėdystė. Tai lėtinis procesas, sekinantis imuninę sistemą.

Esant ryškiems celiulito požymiams, dažniau peršąlama, triskart dažnesnės gripo ar peršalimo ligų komplikacijos.

Terminas CELIULITAS – nėra tikslus, nes medicinos terminologijoje galūnė „-itas“ dažniausiai reiškia uždegimą. Tokiu atveju šis reikštų riebalų ląstelių uždegimą, kurio faktiškai nėra. Tad medikai linkę tokią būklę įvardyti liposkleroze, lokalia lipodistrofija ar edemine fibrosklerotine panikulopatija (dermopanikulopatija) – tačiau mums, mirtingiesiems, visi vardai reiškia CELIULITĄ.

Celiulitas – tai specifinis, kai kurių dermos ir poodžio (riebalinio audinio) audinių pokytis, lydimas aibe estetinių bei funkcinių odos bei sveikatos pokyčių. Kituose šaltiniuose galite rasti celiulitą apibūdinamą kaip į apelsino žievės paviršių panašios odos plotai, dažniausiai pastebimi ant šlaunų ir sėdmenų, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Celiulitas nėra patologinis procesas, nėra žinoma nė vieno mirtino atvejo, kurio priežastis būtų celiulitas, tačiau pastarojo nekontroliavimas gali padaryti nemažai bėdos..

Celiulitas būdingas visų rasių moterims, tačiau labiau europietėms nei azijietėms.

Celiulitas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje kur yra riebalinio audinio sluoksnis. Dažniausiai celiulito pažeidžiamos yra viršutinė šlaunies dalis, blauzda ir sėdmenys. Celiulitas taip pat gali būti randamas krūtyse, juosmeninėje dalyje, viršutinėje rankų dalyje, kakle – įdomu, kad visoms šioms vietoms būdingas didesnis riebalinio audinio kiekis moterų organizme. Nežiūrint to celiulitas gali būti randamas bet kurioje kūno vietoje kur yra per daug riebalų, bet tai būdinga nutukimui, tačiau nutukimas nėra normali būsena ir nevertinama kaip būdinga celiulito atsiradimui.

Per pastaruosius 30 metų, atlikta daug tyrimų siekiant išsiaiškinti celiulito fiziologiją. Nežiūrint tyrimų gausos, dar nenustatytos tikslios celiulito atsiradimo priežastys.

IŠ KUR TAS CELIULITAS?

Dominuoja keturios pagrindinės celiulito atsiradimo hipotezės:

specifinė, nuo lyties priklausanti, odos architektūra (celiulitas būdingas daugumai moterų ir nedaugeliui vyrų), Anatominė celiulito atsiradimo hipotezė grindžiama jo pasiskirstymo tarp lyčių pagrindu bei struktūriniais vyrų ir moterų riebalinio ir jungiamojo audinio ypatumais. Pagal šią, Nurnbergerio ir Mullerio hipotezę poodiniai riebalai yra riebalinėse ląstelėse (moterų jos didesnės bei aktyvesnės), kurias prilaiko jungiamasis audinys. Dėl intensyvaus riebalų kaupimosi poodyje (pvz. lytinio brendimo metu), silpnesnis, būdingas moterims, jungiamasis audinys nebeišlaiko riebalinių ląstelių spaudimo, pakenkiamas poodis ir pradeda formuotis celiulitas. Kai kurių autorių manymu tokios jungiamojo audinio „išvaržos“ būdingos moterims ir gali būti pastebimos ultragarsinio tyrimo metų kaip retesnio jungiamojo audinio zonos. Rosenbaum su bendradarbiais atliko audinių, paimtų iš celiulito pažeistų ir sveikų šlaunies vietų, sonografinius tyrimus ir nustatė, kad tose vietose, kur jungiamasis audinys retesnis, plonesnis, riebalinės ląstelės prasiveržia pro jungiamąjį audinį. Buvo ištirtos septynios, turinčios celiulito ir trys neturinčios celiulito moterys bei du vyrai. Įdomu pažymėti, kad jungiamojo audinio praretėjusios ir suplonėjusios zonos bei riebalinio audinio prasiveržimo (protruzijos) vietos pro jungiamąjį audinį buvo rastos, tiek moterims, turinčioms celiulitą, tiek neturinčioms, o vyrų jungiamasis audinys buvo lygus.
jungiamojo audinio pakitimai (tinklelio prilaikančio riebalines ląsteles),Nurnburgerio ir Millerio hipotezė celiulito atsiradimą aiškina riebalinių ląstelių prasiveržimu (protruzija) pro jungiamąjį audinį. Tačiau Pierard nerado ryšio tarp jungiamojo audinio protruzijų ir celiulito atsiradimo zonų. Jis tyrė sveikas 28-39 metų amžiaus moteris, turinčias celiulito ir 11 vyrų bei 4 moteris, neturinčias celiulito. Jis mano, kad jungiamojo audinio mikro struktūra neturi įtakos celiulito susidarymui. 13-ai iš Pierard tirtų moterų, turinčių celiulito, jis išryškėja tik pasisukus ar suspaudus audinį ir tai nepriklauso nuo plonesnio ar silpnesnio jungiamojo audinio zonų. Pierard mano, kad odos nelygumai atsiranda dėl vertikaliai orientuotų kolageno (jungiamojo audinio) skaidulų ištempimo, kas susilpnina jungiamąjį audinį ir sąlygoja riebalinio audinio prasiveržimą pro jį.
kraujagyslių pakitimai – Rossi ir Vergnanini apibūdina celiulito atsiradimą kaip daugialypį reiškinį. Remdamiesi Curri ir kitų autorių išvadomis jie išskiria metabolinę (medžiagų apykaitos) ir struktūrinę celiulito atsiradimo puses. Jų manymų procesas prasideda tuomet kai pablogėja odos kraujotaka, ypač kaip atsakas į prekapiliarinių arteriolių sfinkterių pakitimus, kurie gali atsirasti dėl hiperpolimerizuotų glikosaminoglykanų (GAGs) susikaupimo (depozito) ant odos (dermos) kapiliarų sienelių ir tarp kolageno ir elastino tinklelio. Padidėjęs spaudimas kapiliaruose gali sukelti padidėjusį kapiliarinį laidumą ir skysčio užsilaikymą poodyje bei jungiamojo audinio pažeidimus. GAGs, kurie pasižymi hidrofilinėmis savybėmis dar padidina vandens pritraukimą. Pabrinkimas (edema) sukelia pakitimus ląstelėje, atsirandančius kadangi suspaudžiama ląstelė, sumažėja veninis nutekėjimas ir išsivysto audinių hipoksija. Hipoksinėmis sąlygomis padidėja proteoglikano depozitas (kaupimasis) poodžio kolageniniame audinyje ir elastinėse skaidulose, židininį fibroplazija, kolagenezė ir kapiliarų neoformacija. Histologiniai tyrimai, rodo židininius kapiliarų pažeidimus ir mikrohemoragiją. Padidėjusi lipogenezė (riebalų kaupimasis) dėl estrogenų ir prolaktino poveikio, turtinga angliavandeniais dieta kartu su padidėjusiu lipolitiniu (riebalinio audinio) atsparumu, sukelto audinių hipoksijos, sąlygoja riebalinio audinio hipertrofiją. Padidėjęs riebalinio audinio kaupimasis kartu su jungiamojo audinio tinklelio skaidulų hipertrofija ir hiperplazija sukelia riebalų lašelių (micronodules), arba didelių riebalinių telkinių formavimąsi aplink baltymų skaidulas. Ilgainiui pastovus pabrinkimas, kraujagyslių užsikišimas, sukeliantis hipoksiją, sukelia jungiamojo audinio, kuris prilaiko riebalines ląsteles, suplonėjimą ir sklerozavimą poodyje. Tačiau reikia pažymėti, kad Lotti ir bendraautorių poodžio tyrimai, kurių metu jie nustatė audinių edemą ir GAG susikaupimą, turintiems celiulito pacientams, nėra pakartoti kitų autorių.
uždegiminis faktorius. Remdamiesi subjektyviais pastebėjimais kai kurie autoriai mano, kad celiulitas yra uždegiminio pagrindo jungiamojo audinio pakitimai. Kligman atlikti histologiniai, biopsinių mėginių, paimtų iš celiulito pažeistų vietų, tyrimai patvirtino makrofagų ir leukocitų būvimą celiulito vietose. Pagal Kligman jungiamojo audinio neintensyvus uždegimas išsivysto dėl riebalinio audinio kaupimosi ir poodžio atrofijos. Kiti autoriai, celiulito pažeistose vietose, uždegiminių procesų nepastebėjo

Celiulitą galima skirti į tipus:

Hormoninio tipo: estrogenas – folikulinas didina ląstelės gebą sulaikyti vandenį
Audinių intoksikacinio pobūdžio („gyvenimo būdo“) celiulitas

VYRIŠKAS CELIULITAS

Retais atvejais celiulitas gali išsivystyti ir vyrams. Vyrams jis gali išsivystyti esant hormoniniam nepakankamumui, sergant tam tikromis ligomis Klinefelterio sindromas (chromosominiai sutrikimai), hypogonadizmas, kastracija arba naudojant estrogenų terapiją vėžio gydyme. Įdomu, kad vyriškų hormonų nepakankamumo atvejų vyrams celiulitas vystosi labai intensyviai.

CELIULITO PRIEŽASTYS

Susijusios su medžiagų apykaitos procesais, asmens fiziologija, mitybos ypatumais, taip pat kitais aspektais kaip: odos architektūra, jungiamojo audinio struktūros pakitimais, hormoninių veiksnių, mikrocirkuliacija tarp ląsteliniame lygmenyje bei kiti poodžio uždegimą skatinantys faktoriai.

Hormoniniai veiksniai– vaidina dominuojantį vaidmenį celiulito susidaryme. Estrogenas gali inicijuoti bei suaktyvinti celiulito požymius. Tačiau tai ne vienintelė celiulito vystymosi priežastis. Prie veiksnių „puokštės“ prisideda“ ir kiti hormonai, įskaitant insuliną, katecholaminų adrenaliną ir noradrenaliną, skydliaukės hormonus bei prolaktiną.
Genetiniai veiksniai – yra genetinis elementas, individualaus jautrumo celiulito formavimuisi. Mokslininkai, vadovaujami Dr. Enzo Emanuele ištyrę genetinius komponentus, įtakojančius celiulitą, ypač angiotenziną gaminančio fermento (AKF) ir hipoksija-indukuojamųjų faktoriaus 1Ą elemento HIF 1a) genų polimorfizmo.
Predisponuojantysfaktoriai – tokie kaip lytis, rasė, biotipas, poodinio riebalinio sluoksnio pasiskirstymas ir polinkis į limfos ir kraujo apytakos nepakankamumas.
Gyvenimo būdas – vedant sveiką gyvenimo būdą, laikantis mitybos bei fizinio aktyvumo rekomendacijų galima veikti celiulitą profilaktiškai. Stresas taip pat įtakoja celiulito augimą.

CELIULITO PROVOKATORIAI (sukeliantys faktoriai)

vidaus ligos;
skydliaukės ligos;
hormonų disbalansas (pvz.: gimdymas, kontraceptikai, brendimas, klimaksas);
neaktyvus gyvenimo būdas;
rūkymas;
aštrus maistas;
trauma;
paveldėjimas;
nesubalansuotos dietos;
ilgalaikis stresas;
vaistai;
hormono estrogeno per didelė koncentracija kraujyje (būdinga moterims).

CELIULITAS IR RIEBALINIS AUDINYS / ADIPOCITAI –pagrindinės riebalinio audinio ląstelės

Riebalinį audinį daugiausia sudaro riebalų ląstelės adipocitai, susijungę į grupes puriame jungiamajame audinyje. Tai sferinės formos ląstelės, pripildytos lipidų (riebalo), vadinamųjų trigliceridų. Liekni žmonės turi apie 15 milijardų adipocitų, o nutukę – iki 80 milijardų. Svarbiausia šių „riebiųjų ląstelių“ savybė, jog šios gali greitai keisti savo apimtį (išsipūsti ir susitraukti). Adipocitų dydis svyruoja nuo 5 iki 140 mikronų, priklausomai nuo antsvorio ir riebalinio audinio struktūros ypatybių.

Adipocitų alfa ir beta receptoriai, išsidėstę riebalų ląstelių paviršiuje, turi lemiamos įtakos skaldant (lipolizei) ir sintetinant (lipogenezei) riebalus. Lip

olizės efektyvumas priklauso nuo gliukozės ir laisvųjų riebiųjų rūgščių surišimo metabolizmo procesuose. Tiktai efektyviai ir kantrai veikiant šiuos procesus galima įveikti celiulitą.

Dvifasis adipocitų veikimas

lipogenezė – riebalų suformavimas ir kaupimasis
lipolizė riebalų – riebalų deginimas (skaidymas)

Kai kurie specialistai mano, jog celiulito formavimuisi nemenkos įtakos turi šių dviejų procesų sutrikdymas. Nereikalingo riebalinio audinio kaipimo pasekmė – adipocitų hipertrofija, dėl ko pasireiškia nemenka puokštė šalutinių efektų:

limfmazgių bei kraujagyslių kompresija,
kompresiją lydintis vandens kaupimasis audiniuose,
kolageninių pluoštų degeneracija,
degeneracijos pasekmė „apelsino žievelės efektas“.
Šias reakcijas lemia ankčiau minėti veiksniai bei priežastys kaip: paveldimumas (genetika), hormoninių persitvarkymų periodai (lytinio brendimo laikotarpis, nėštumas, menopauzė ir kt.) nesubalansuota mityba, sėslus gyvenymo būdas, stresai.

DIAGNOZĖ: CELIULITAS

Riebalų sintezės vieta yra jungiamasis hipodermos audinys. Riebalų ląstelių adipocitų veikiami riebalai transformuojasi ir patenka į kraujo apytakos sistemą. Normalioje odoje yra daug mažos apimties adipocitų, besikaupiančių į „riebalinės saleles“, apsuptų kolageniniu ir retikuliniu audiniu. Šios „riebalinės salelės“ turi tiesioginę įtaką su kraujotakos sistema., per kurią lipidai patenka į kraują ir maitina organizmo audinius.

Adipocitų disfukcija, pasireiškia išryškėjus pirmiesiems celiulito požymiams, tai nutinka dėl gaunamos informacijos iškraipymo, todėl jie nustoja tinkamai veikti. Dėl to ima kauptis riebalai, silpsta mikrokapiliarinė cirkuliacija, kaupiasi skysčiai – ryškėja patinimai. Šioje stadijoje sutrinka kraujo ir limfos apytaka (kaupiasi intersticiniai lipidai, kadangi sutrinka lokalinių audinių mityba. Oda įgauna rožini atspalvį ir nežymiai patinsta. Tai pirmasis celiulito požymis.

Adipocitai pradeda kauptis į mazgus, sukeldami audinių fibrozę. Tai – „apelsino žievelės“ stadija. Mazgams didėjant, tankėjant ir kietėjant fibroziniams audiniams, odos paviršius tampa nelygus, lyg padengtas kauburėliais. Tai įsisenėjusio celiulito stadija.

CELIULITO STADIJOS

Celiulitas turi keturis raidos etapus.

Skiriamos 4 celiulito stadijos:

1 stadija EDEMINIS CELIULITAS/ AUDINIŲ PATINIMAS – sulėtėja veninė kraujotaka ir limfos apykaita, kinta metabolizmas, būdingas skysčių sulaikymas (tinimas) poodinio riebalinio audinio pabrinkimas. Ryškių vizualių odos pokyčių beveik nepastebima.

2 stadija SKAIDULŲ – venos jau nepajėgia pašalinti visų skysčių iš organizmo ir jis pradeda kauptis tuo pačiu dar sumažindamas galimybę jį pašalinti. Riebalinis sluoksnis didėja ir ima tempti odą, dėl gaubiančių adipocitus (riebalines ląsteles) retikulinių pluoštų tankėjimo ir kietėjimo. Jungiamasis audinys tampa panašiu į korį. Pakinta odos jautrumas. Šioje stadijoje paspaudus odą lieka duobutės, oda netenka elastingumo

3 stadija LIPOSKLEROZĖ / SUKIETĖJIMŲ– formuojasi mikromazgeliai ir odos paviršius tampa panašus į apelsino žievelę. Tai šiurkštusis celiulitas.

4 stadija GUMBURIUOTUMO – mazgelių daugėja, lengvai apčiuopiami. Liečiant ar spaudžiant – skausmingi. Sutrikusi mikrocirkuliacija, blogas audinių kraujotaka, gali matytis venos, oda pamėlsta, kartais įgauna alyvinį atspalvį. Odos reljefas nelygus, oda banguota, nusilpęs odos stangrumas, sumažėjęs raumenų tonusas.

Pagal m. dr. A. Grebenikova celiulitas atpažįstamas remiantis 5 -bale sistema:

1. odoje matomi kauburėliai, apčiuopiant jaučiami sukietėjimai.

2. oda nelygi, „apelsino žievelė“ gerai matoma vizualiai.

3. tose vietose, kur yra nelygumų, atsiranda temperatūros skirtumų, išryškėja šaltesnės odos vietos, jų plotai didėja.

4. šaltų odos vietų plotuose atsiranda karšti židiniai.

5. fibroblastai pradeda gaminti šiurkštų, storą audinį, uždarantį adipocitą į kapsulę, sudarydami granules.

CELIULITO GYDYMAS

Egzistuoja eilė būdų, kaip „gydyti“ celiulitą. Nepaisant daugelio įvairių mokslinių tyrimų celiulito gydymas išlieka mažai veiksmingas ir neaiškus. Vis gi, reikia pažymėti, jog nėra išrasto tikrai veiksmingo celiulito gydymo būdo.

Teisingas celiulito terapinių procedūrų vertinimas yra sudėtingas, todėl kad labai svarbų vaidmenį vaidina dieta ir fiziniai pratimai, taip pat standartizuotų celiulito gydymo kriterijų nebuvimas. Kai kuriose studijose apsiribojama šlaunų apimties išmatavimu arba fotografavimu, o tai yra labai tolima nuo mokslinio objektyvumo. Geriausiai celiulito gydymą atspindi ultragarsiniai ir magnetinio rezonanso (MRI) tyrimai, kurie, turbūt, dominuos ateities celiulito tyrimuose.

Pagal m. dr. A. Grebenikova celiulitas atpažįstamas remiantis 5 -bale sistema:

1. odoje matomi kauburėliai, apčiuopiant jaučiami sukietėjimai.

2. oda nelygi, „apelsino žievelė“ gerai matoma vizualiai.

3. tose vietose, kur yra nelygumų, atsiranda temperatūros skirtumų, išryškėja šaltesnės odos vietos, jų plotai didėja.

4. šaltų odos vietų plotuose atsiranda karšti židiniai.

5. fibroblastai pradeda gaminti šiurkštų, storą audinį, uždarantį adipocitą į kapsulę, sudarydami granules.

CELIULITO GYDYMAS

Gydimas gali būti suskirstytas į keturias kategorijas:

1. sukeliančių celiulitą faktorių mažinimas (žr.: skiltį celiulito provokatoriai),

2. fiziniai ir mechaniniai metodai: masažai (manualinė, technika aparatinė metodika) , kūno įvyniojimo procedūros.

3. kosmetinės bei farmakologinės priemonės (mezoterapija)

4. lazeris ir aparatinės, medi-estetinės inovacijos.

Sukeliantys celiulitą faktoriai yra – stresas, viršsvoris, nejudrus gyvenimo būdas ir hormoniniai kontraceptikai. Netgi galima išgirsti nuomonę, kad svorio mažinimas, dieta ir fiziniai pratimai sukelia celiulitą, tačiau nėra tyrimų patvirtinančių šią teoriją.

Daugelis žmonių celiulito atsiradimą sieja su padidėjusių svoriu. Riebalinio audinio padidėjimas pats savaime celiulito nesukelia. Celiulitas būdingas ir beveik visoms liesoms moterims bei kai kuriems vyrams su labai nedideliu viršsvoriu. Tačiau celiulitas labiau išryškėja priaugant svorio, o svorio mažinimas nesumažina celiulito, kadangi tai nepašalina fiziologinių celiulito atsiradimo priežasčių. Nežiūrint to dieta ir fiziniai pratimai turėtų būti pirmieji žingsniai gydant celiulitą.

CELIULITO GYDYMO GALIMYBĖS

mechaniniai ir fiziniai poveikiai:
- masažas
  - klasikinis rankų
  - hidromasažas/ hiroprocedūros
  - aparatinis masažavimas ( vakumo terapija, presotrerapija)
chirurginės intervencijos:
- liposakcija (celiulitą veikia netiesiogiai)
estetinės aparatinės procedūros:
- limfodrenažas
- ultragarsinė lipokavitacija
- RF terapija
- DETOX vonelės
- infraraudonųjų spindulių terapija
- LED fototerapija
- mikrostrovių terapija
- d‘arsonvalizacija
- lazerio procedūros, fotodinaminė šviesos terapija
farmakologinės:
- mezoterapija (klasikinė/ injekcinė)
- neadatinė mezoterapija (elektroporacija)
- karboksiterapija
kosmetinių priemonių aplikacija:
- grožio terapijos procedūros
  - kūno įvyniojimai
  - SPA terapija
    - talasoterapija
- namų priežiūros procedūros
celiulito profilaktika:
- sportas/ fizinė veikla
- mitybos balansavimas
- vaistų saikingas vartojimas
- streso kontrolė
- kitos sveiko gyvenimo būdo priemonės

GYDYMAS PAGAL STADIJAS

Žinant savo celiulito stadiją bei būdingus dėsningumus, lengviau pasirinkti gydymo bei prenencijos tislines priemones.

1 stadija EDEMINIS CELIULITAS/ AUDINIŲ PATINIMAS

TIKSLAS: skatinti patinusių vietų mikrocirkuliaciją, metabilizmą

anticeliulitinis masažas (lengvas)
limfodrenažas, presoterapija (profilaktika)
hidroterapija – kontrastiniai dušai, pirtys (sąlyginai)
terapija darsonvalizacija (profilaktiškai)
kremų apikacija įtrinant masažiniai judesiais.
bendras fizinis aktyvumas, mitybos balansas.

2 stadija SKAIDULŲ

TIKSLAS: aktyvinti mikrocirkuliaciją, metabilizmą, mažinti patinimus, gerinti medžiagų apykaitą

aktyvus anticeliulitinis masažas
intensyvus: limfodrenažas, presoterapija, vakuminis masažas (2-3 k į savaitę)
kūno įvyniojimai, kaukėmis, losionais, SPAterapija (dumblių aplikacijos)
hidroterapija – kontrastiniai dušai, pirtys (sąlyginai)
LED fototerapija, mikrosrovių terapija, darsonvalizacija
mezoterapija (mesocellulite): klasikinė, neadatinė -elektroporacija
kremų apikacija įtrinant masažiniai judesiais.
bendras fizinis aktyvumas, mitybos balansas.

3 stadija LIPOSKLEROZĖ / SUKIETĖJIMŲ

TIKSLAS: aktyvinti mikrocirkuliaciją, metabilizmą, mažinti patinimus, gerinti medžiagų apykaitą

aktyvus anticeliulitinis masažas (2-3 k į savaitę)
aktyvus: limfodrenažas, presoterapija, vakuminis masažas (3-4 k į savaitę)
baro kameros, SPA kapsulės
kūno įvyniojimai, kaukėmis, losionais, SPAterapija (dumblių aplikacijos) (1-2-3 k į savaitę)
hidroterapija – kontrastiniai dušai, pirtys (sąlyginai) (1- 2-3 k į savaitę)
LED fototerapija, mikrosrovių terapija, darsonvalizacija (1-2 k į savaitę)
RF kavitacija, ultragarsinė lipokavitacija, karboksiterapija
mezoterapija (mesocellulite): klasikinė, neadatinė -elektroporacija
gydymas lazeriu, fotodinaminė terapija
kremų apikacija įtrinant masažinias judesiais (4-7 k į savaitę)
bendras fizinis aktyvumas, mitybos balansas (3-7 k į savaitę)

4 stadija GUMBURIUOTUMO

TIKSLAS: saugiai aktyvinti mikrocirkuliaciją, mažinti apimtis, kontroliuoti adipocitų išviešėjimą, mažinti poodinį riebalinį audinį.

saugus: limfodrenažas, presoterapija (1-7 k į savaitę)
baro kameros, SPA kapsulės
kūno įvyniojimai, kaukėmis, losionais, SPAterapija (dumblių aplikacijos) (2-3 k į savaitę)
hidroterapija – kontrastiniai dušai, pirtys (sąlyginai) (1-3 k į savaitę)
LED fototerapija, mikrosrovių terapija, darsonvalizacija (1-2 k į savaitę)
RF kavitacija, ultragarsinė lipokavitacija, karboksi terapija
mezoterapija (mesocellulite): klasikinė, neadatinė -elektroporacija
gydymas lazeriu, fotodinaminė terapija
liposakcija
kremų apikacija įtrinant masažiniai judesiais (4-7 k į savaitę)
bendras fizinis aktyvumas, mitybos balansas (3-7 k į savaitę)

CELIULITO POTENCIALAS TESTAS

Testas apibendrina skirtingų faktorių įtaką celiulito formavimuisi.

* į visus pateiktuosius klausimus atsakyti teigiamai

KLAUSYMAI:	TEIGIAMI ATSAKYMAI:	TAŠKAI:
*jūsų gyvenimo* *būdas:*
didmiestyje		5
rūpesčiai, įvairios psichologinės agresijos		4
vaikų auginimas		5
specialybė: profesijos, dėl kurių reikia būti nepritaikytose patalpose, nuolatos stovėti ar sėdėti		3
raminantys preparatai, migdomieji, antidepresantai, kontracepcija		3
tabakas – 15 cigarečių per dieną		4
alkoholio vartojimas		5
geriate nepakankamai vandens		5
mėgstate ir dažnai geriate kavą (….. puodeliai per parą) –įrašyti		5
*Antecedentai:*
mamai taip pat būdingas celiulitas		5
hepatitas / gelta		5
netoleravimas		3
endokrininė sistema – krūties cistos		3
kiaušidžių cista		3
priešmenstuacinis sindromas		6
ilgas ciklas		5
skausmingos menstruacijos		5
*Kiti svarbūs elementai:*
depresijos		3
strijos		5
nervingumas		5
emocionalumas		5
šalčio pojūtis (dažnas/ nuolatinis)		4
chroniški vidurių užkietėjimai		6
dažnas vidurius laisvinančių vaistų vartojimas		5
sunkus virškinimas (išpūstas pilvas)		3
aerofagija, aerokolija		3
stuburo iškrypimai: pobūdis ………………………. – įrašyti		10
plokščiapėdystė/ polinkis		6
sunkus kojų pojūtis/ kojų tinimai		5
staigus kojų apimties didėjimas		5
*Jūsų rezultatai:*

daugiau nei 110 taškų celiulitas jau yra

80 – 100 taškų stipri celiulito tendencija

40 – 80 taškų vidutiniškai ryški tendencija

30 – 40 taškų silpna celiulito tendencija

30 taškų nedidelis celiulito tendencingumas

Parengė: Grožio Pajėgos.lt