VESTUVIŲ  ĮDOMYBĖS 

• Fidžyje tikima dievu Nangananga, kuris rūpinasi susituokusiomis poromis. Jis neįleidžia į rojų viengungių, o paverčia juos pelenais, jei šie miršta nespėję susituokti.
• Filipinuose, Borneo saloje, gyvenanti Penan klajokių gentis tiki, kad netekėjusi moteris neturi sielos.
• Senovės romėnų laikais nuotakos per vestuves nešiodavo tam tikrų prieskonių, pvz. česnakų arba rozmarinų puošteles, kaip ištikimybės, vaisingumo simbolį ir apsaugą nuo blogos akies. Tokios puokštelės – šiuolaikinės nuotakos puokštės pirmtakės.
• Rytų kultūroje balta – gedulo spalva. Todėl nuotakos retai kada puošiasi šios spalvos suknelėmis.
• Visame pasaulyje vestuvinis žiedas dažniausiai muvimas ant bevardžio kairės rankos piršto, nes senovės egiptiečiai tikėjo, kad nuo to piršto iki širdies eina tiesioginė vena (senovės romėnai ją vadino meilės vena).
• Tradiciškai nuotakos nuometas simbolizuoja jaunystę ir nekaltybę. Taip sakoma, kad apsaugo jaunąją nuo blogos akies. Senovėje nuotakos rinkdavosi raudonos, mėlynos arba geltonos spalvos nuometus. O baltas nuometas išpopuliarėjo tik Viktorijos laikais, kaip kuklumo ir tyrumo simbolis. Be to, mergina, kuri sau leisdavo dėvėti baltos spalvos nuometą, buvo laikoma turtinga.
• Daugelyje kultūrų nuotakos būdavo iš tikrųjų pagrobiamos. Dėl to per vestuves jaunikis stovėdavo nuotakos dešinėje, kad paties dešinioji ranka būtų laisva ir prieikus galėtų pamosuoti kardu bei apsiginti nuo varžovų. Čia jaunikiui talkindavo ir pabroliai – iš šio papročio ir kilo dabartinių pabrolių tradicija.
• Daugelyje valstybių guvi tradicija apipilti ką tik susituokusią jaunavedžių porą maistu. Prancūzai barsto grūdus, Sicilijos gyventojai – duonos trupinius ir druską, anglai – torto gabaliukus. Senovės romėnai ir graikai mėtydavo ant jaunųjų riešutus ir datules, o bulgarai – figas. Jaunuolius apibarstant ryžiais linkima vaisingo gyvenymo ir turtų.

• Vestuvių tortas tradiciškai simbolizuoja sėkmę, laimę ir gerovę. Paprotys puošti stalą tortu kilo iš senovės romėnų, kurie užbaigdami jungtuvių ceremoniją perlauždavo mažą bandelę virš nuotakos galvos. O viduramžiais pagal papročius jaunieji turėjo bučiuotis virš mažų tortukų.
• Senovės Bbilone gyvavo tradicija surišti į mazgą nuotakos ir jaunikio drabužių kraštus, tai simbolizuodavo poros sąjungą.
• Kai kuriose Afrikos gentyse vyrauja tradicija pamačius nuotaką ją pasveikinti palinkėjimu: „susilauk su juo dvylikos vaikų!“.
• Dažnai nuotaka nešama ant rankų per jos naujų namų slenkstį, nes tai simbolizuoja liūdesį dėl paliktų tėvų namų arba apsaugą nuo piktųjų dvasių, kurios miega ties slenksčiu.
• Popiežius Inocentas III dvyliktame amžiuje paskelbė, kad porą reikia ypač stebėti nuo sužadėtuvių iki sutuoktuvių. Tada ir atsirado tradicija dovanoti du žiedus – vieną sužadėtuvių ir kitą – vestuvinį. Tam tikruose dokumentuose užfiksuota, kad pirmąjį sužadėtuvių žiedą su deimantu 1477 m. Vokietijos karalius Maksimilianas I padovanojo mylimąjai Marijai.
• Bibliniais laikais batai simbolizavo viršenybę ir autoritetą, nes jie pakylėja žmogų nuo žemęs, taip atskirdami jį nuo vergų ir tarnų. Todėl nuotakos tėvas per vestuves dovanodavo jaunikiui savo batus kaip vestuvių sandėrio simbolį ir viršenybės dukros atžvilgiu ženklą.

Parengė: GROŽIO PAJĖGOS.LT